Kodėl laiškui siųsti reikalingas tarpinis SMTP serveris?

Kaip žmogus daugiau sužino apie tai, kaip veikia pašto klientai, SMTP serveriai ir visa elektroninio pašto sistema, gali būti įdomu, kodėl net reikalingas tarpinis SMTP serveris. Turint tai omenyje, šiandieninio „SuperUser“ atsakymų ir atsakymų atsakymai yra įdomūs skaitytojo klausimai.

Šiandienos „Klausimų ir atsakymų“ sesija mums suteikiama pagal „SuperUser“ - „Stack Exchange“ padalinį, bendruomenės sukurtą „Q&A“ svetainių grupavimą.

„David Schroeder“ (Flickr) nuotrauka.

Klausimas

„SuperUser“ skaitytuvas „Tobia“ nori sužinoti, kodėl reikia siųsti tarpinį SMTP serverį laiškui siųsti:

Kodėl reikia siųsti tarpinį SMTP serverį laiškui siųsti? Kodėl mano pašto klientas („Outlook“ arba „Thunderbird“) negali siųsti pranešimų tiesiai į gavėjo SMTP domeną?

Pavyzdžiui, jei turiu siųsti laiškus [email protected] su „Gmail“ paskyra siunčiu jį į „ smtp.gmail.com serveris; tada šis serveris siunčia žinutę į MX serverį pavyzdys.lt.

Kodėl reikia siųsti tarpinį SMTP serverį?

Atsakymas

„SuperUser“ davėjas davidgo mums atsako:

Techniškai įmanoma siųsti laiškus tiesiogiai iš gavėjo SMTP serverio iš kompiuterio.

Žvelgiant iš istorinio pagrindo, jei nuotolinis SMTP serveris yra išjungtas, norite, kad sistema automatiškai ją tvarkytų ir toliau bandytų, todėl turite SMTP serverį. Be to, senais laikais ne visi pašto serveriai buvo prijungti visą laiką (tolimojo susisiekimo nuorodos buvo brangios), taigi laiškas būtų eilėje ir išsiųstas, kai bus sukurta nuoroda.

Pereinant į ten, kur interneto paslaugos yra pigios, vis dar naudinga turėti mechanizmus, kad būtų galima pakartotinai siųsti laiškus, jei serveris nepasiekiamas. Tai nėra ideali, jei ši funkcija būtų įrašyta į MUA (pašto naudotojo agento / galutinio vartotojo pašto programa). Šios funkcijos pritaikytos MTA (pašto serveris / SMTP serveris).

Bet tai blogėja - nepageidaujamo e. Pašto platintojai. Dauguma laiškų (daugiau nei 80 proc.) Yra šlamštas. Pašto paslaugų teikėjai daro viską, ką gali, kad sumažintų šią problemą, ir daugybė metodų daro prielaidas apie pašto pristatymo būdą. Svarbūs aspektai yra šie:

1. Greylisting: Kai kurie paslaugų teikėjai automatiškai atsisako pašto ryšio, jei siuntėjas ir gavėjas anksčiau nepranešė ir tikisi, kad jie bandys antrą kartą. Nepageidaujamo e. Pašto platintojai dažnai ne bando, kol SMTP serveris visada turi. Tai sumažina šlamšto kiekį apie 80 proc., Tačiau tai nepadeda.

2. Reputacija: Labiau tikėtina, kad kas nors, siunčiantis el. Paštą per žinomą, žinomą SMTP serverį, yra teisėtas, lyginant su serveriu, kuriame skrendama pagal naktį. Norėdami gauti gerą reputaciją, paslaugų teikėjai atlieka keletą dalykų:

• Blokuoti dinaminius / kliento adresus (ne 100 proc., Bet buvo užfiksuoti dideli interneto gabalai).
• Patikrinkite, ar atvirkštinis DNS atitinka išankstinį DNS. Ne labai sunku padaryti, tačiau tai rodo tam tikrą atskaitomybės lygį ir žinias apie geriausią praktiką (ką daugelis klientų adresų blokų neturi).
• Patikrinkite reputaciją. Bendraujant su kitais SMTP serveriais, daugelis paslaugų teikėjų seka šlamšto kiekį ir siunčiamų laiškų kiekį. Jie gali sumažinti šlamšto kiekį, ribodami ryšius ir stebėdami šiuos parametrus. Yra daug būdų, kaip tai padaryta, ne visi iš jų akivaizdūs, tačiau jiems reikia žinomo siuntėjo.
• SPF ir DKIM. Šie mechanizmai susieja DNS išteklius su domeno pavadinimu, kad būtų sunkiau užmegzti paštą ir būtų sunku, bet nebūtinai neįmanoma įdiegti, jei pašto programa (MUA) yra atsakinga už siunčiamus laiškus.

Turbūt yra ir kitų nedidelių problemų, tačiau tai būtų pagrindiniai dalykai.

Ar ką nors papildyti paaiškinimu? Garsas išjungtas komentaruose. Norite perskaityti daugiau atsakymų iš kitų „tech-savvy Stack Exchange“ vartotojų? Čia rasite visą diskusijų temą.